Terminai

Terminai

Įsigijot fotoaparatą bet nežinot kaip jis veikia ar ką reiškia skirtingi terminai bei nustatymai?

Keletas terminų susipažinimui, kurie padarys Jūsų gyvenimą “lengvesniu”.

Objektyvas ir lęšiai.

Fotografuojant šviesa patenka į fotoaparatą pro objektyvo lęšių sistemą. Reguliuojant šių lęšių padėtį keičiasi vaizdas, fokusuojamas fotoaparato langelyje. Populiariausi, kintamo židinio nuotolio objektyvai leidžia ne vien „sufokusuoti“ (padaryti ryškiu) fotografuojamą vaizdą, bet ir jį priartinti (iš tikrųjų tuo metu yra mažinamas nuotraukos apžvalgos kampas, o „priartinamas“ objektas užima vis didesnę dalį nuotraukos ploto). Kol fotoaparato užraktas atidarytas, šviesa patenka ant fotojuostelės ar kitos šviesai jautrios medžiagos ir paveikia šviesai jautrius elementus, taip užfiksuojamas vaizdas. Šis procesas kontroliuojamas dviem pagrindiniais nuotraukos parametrais – išlaikymu bei diafragma.

Išlaikymas.

Išlaikymas paprastai nurodomas sekundėmis arba sekundės dalimis daro didžiausią įtaką į fotoaparatą patenkančiam šviesos kiekiui. Galimos išlaikymo reikšmės priklauso nuo paties fotoaparato ir nesikeičia pakeitus objektyvą. Nuo išlaikymo priklauso nuotraukos šviesumas bei judančių objektų ryškumas nuotraukoje. Kuo ilgesnis išlaikymas – tuo šviesesni atrodys fotografuojami objektai (ilgas išlaikymas naudojamas nakties vaizdams ir panašiems), tačiau bus neryškūs arba visiškai susilieję judantys daiktai bei žmonės. Išlaikymas fotografuojant yra derinamas su pasirenkamos fotojuostos jautrumu.

Fotojuostos jautrumas yra svarbiausias fotojuostos parametras. Jį nurodo gamintojas ir priklauso nuo cheminių medžiagų reakcijos į šviesą savybių. Kuo didesnis skaičius, žymintis juostelės jautrumą, tuo mažiau šviesos (trumpesnio išlaikymo, siauresnės diafragmos) jai reikia, norint užfiksuoti tokio pat šviesumo vaizdą.

Diafragma.

Diafragma tai pirmiausia objektyvo dalis, sudaranti kintamo diametro skylę šviesai patekti. Ji matuojama vadinamais f- skaičiais, nurodančiais sąlyginį diafragmos diametro bei objektyvo ilgio santykį. Skirtingai nei išlaikymo, galimų difragmos nustatymo variantų skaičius yra ribotas ir priklauso nuo naudojamo objektyvo. Didelis diafragmos f – skaičius reiškia siaurą skylę šviesai patekti fotografuojant – nuo to nuotrauka bus tamsesnė (nekeičiant išlaikymo), tačiau net ir skirtingu atstumu nuo fotoaparato esantys objektai atrodys ganėtinai ryškūs. Tuo tarpu mažas f – skaičius, reiškiantis plačiai pravertą diagramą šviesai praleis į nuotrauką daugiau šviesos, tačiau išryškins tik fokusuojamą bei tokiu pačiu atstumu esančius objektus – visa kita bus pastebimai neryšku.

Vėliau fotojuosta yra paveikiama cheminėmis priemonėmis (ryškinama) ir vaizdas užfiksuojamas sukuriant pozityvą arba negatyvą. Po to šviesa, projektuojama per negatyvą (pozityvą) ant šviesai jautraus popieriaus, sukuria spalvotą ar nespalvotą juodai baltą vaizdą – nuotrauką (fotografiją).

Skaitmeninė fotografija.

Skaitmeninė fotografija skiriasi nuo tradicinės (juostinės) tuo, kad šviesa patenka ne į juostą, o į šviesos jutiklių matricą, specialų sensorių,  tuomet vaizdas apdorojamas ir išsaugomas atminties kortelėje. Nebereikia naudoti foto juostelių.

Iso.

Atsiradus skaitmeninei fotografijai prie dviejų pagrindinių fotografijos parametrų – diafragmos bei bei išlaikymo– prisidėjo ir baltos spalvos balansas, anksčiau priklausęs tik nuo cheminių foto juostos ar plokštelės savybių. Jei nenaudojamas automatinis režimas, fotografas, dirbantis su skaitmenine technika, turi pats pasirinkti ir nurodyti aparatui aplinkos apšvietimo kilmę (dienos šviesa / blykstė / paprasta elektros lemputė ir pan.), arba nurodyti fotografuojamo paviršiaus vietą, kuri nuotraukoje bus balta. Tuomet šviesos jutiklių matrica atitinkamai priderinama visoms kitoms spektro spalvoms, kad spalvų gama nuotraukoje maksimaliai atitiktų įprastą žmogaus akims.

Baltos spalvos balansas.

Natūrali ar dirbtinė šviesa nėra visiškai baltos spalvos. Kaitrinė lemputė, pavyzdžiui, šviečia geltonai, giedrą dieną (kalnuose) saulės šviesa turi mėlyną atspalvį. Daiktai tokioje šviesoje irgi įgauna atitinkamą atspalvi – balta tampa ne balta. Žmogaus akis puikiai prisitaiko prie apšvietimo spalvos ir jos dažniausiai net neskiria. Fotoaparatui taip pat būtina ‚prisitaikyti‘. Dauguma skaitmeninių fotoaparatų tai puikiai atlieka automatiniu balto balanso režimu (White Balance).

Standartiniai nustatymai retai tiksliai atitinka aplinkos šviesą, todėl sudėtingesnėse situacijose geriau naudotis rankiniu balto balanso nustatymu.

Fokusavimas.

Fokusavimas- tai vaizdo nustatymo ryškumas konkrečiam atstumui.  Visi objektai šiuo atstumu tampa ryškūs, esantys arčiau ir toliau – neryškūs.

Optinė vaizdo stabilizacija.

Fotoaparato elektromenchaninė sistema, kuri dalinai eliminuoja fotoaparato judėjimą nesant stabilios atramos.

Vaizdo triukšmai.

Fotografuojant esant blogam apšvietimui dažnai tenka nustatyti didelį sensoriaus jautrumą- 4000-5000 ISO ir daugiau. Tokio vaizdo šviesinimo rezultatas dažnai bus dideli vaizdo triukšmai ypač matomi tamsesniuose, lygiuose paviršiuose. Norint jų išvengti, rekomenduotina turėti specialų objektyvą, kurio diafragma atsiveria plačiau nei standartinio kitinio objektyvo ir įleidžia daugiau šviesos, arba įsigyti fotoaparatą su didesniu sensoriumi(Full Frame, Medium Frame).

No Comments

Post A Comment